viršininkas

Vėjas pamatė viename internetiniame portale foto, kaip policininkas sulaiko nusikaltėlį:
- Mama, o ką čia policininkas daro?
- O kaip tau atrodo?
- Nu, gal sulaiko viršininką...
- Ką? :) viršininką? o kas yra viršininkas?
- Nu tas, kuris viršija greitį,

anatomija

- Mama, kas man čia po oda, tie mėlyni? kraujo takai?

šiuo metu -iausi

mėgstamiausia veikla: maudytisssssss - su pripučiamom rankovėm plaukioti, makaluoti kojomis, priplaukti prie žmogaus,apsisukti ties juo ir makaloti kojomis iškeliant jas virš vandens ir aptaškant kitą :), šokinėti į vandenį (su tom pačiom rankovėm ir plaukimo akinukais), daryti "motorą" (pakišti burną po vandeniu ir išleidinėti orą), plaukti kaip banginiai (ant tėčio nugaros)... frazė: o Jėėėėėzau... kai klausiau, kas tai yra, tai sakė, kad kai labai aukštai, arba kai labai didelis kas nors, arba kai baisu, tada yra Jėzus. išmoko iš auklėtojos Dalios. knyga: mikė pūkuotukas, skyrius, kur tigrą mokino nebesispardyti. filmukas: burundukai žaidimai: labai pamėgo stalo žaidimus, žaidžiam "Jungle speed", "Uno", domino, memory, Lietuva (su spec. klausimais Vėjui :) ), "kopėčios ir gyvatės" viename žurnale. tiesa, labai mėgsta užduotėles, kur reikia labirinte kelią surasti. Šitos dabar topinės. gyvūnas: norėtų turėti paukščiuką, šuniuką, tigrą arba žirafą. baimė: pabaisų. Jų nemažai, pasirodo, yra, ypač tamsoje. Su kai kuriomis iš jų galima draugauti :) žodynas: gaila, bet po truputį vis mažėja "perliukų", kurių neištaria ar sako visai savaip. Dabar smagiai skamba "plapkės" ir "maudynukas". dar, tiesa, drugelius vadina draugeliais :) maistas: mamos pagamintas šerbetas. labiausiai nepageidaujama- mėsa. vegetarinis periodas dabar :)

Arūnas :)

Tadas pasakoja, kaip baigėsi anglų rungtynės su alžyriečiais, nes aš užmigau (kas neužmigtų, kai anglai taip nuobodžiai lošia:) ): - Tas Roonis visai nieko gero priekyje nenuveikė.. Vėjas: - Nu tikrai, tas Arūnas.... :)

logika: one step back

- Močiute, o tu gal turi pyrago, gal kepei šiandien? - Ne, Vėjau, nekepiau.. - Aaa.. bet gal tešlos turi? - Ne, neturiu tešlos.. - Aaaa... Nu bet miltų turi? - Turiu. - Valioo, tada einam kepti pyrago!

poezija II

kadangi nusimato per šv.Velykas kelionė į Paryžių, tai vakar vakarieniaudami pas močiutę kartu su Vėju visa šeima sukūrėm eilėraštį: Skrisime mes į Paryžių paragausime ten ryžių, Nuvažiuosim į Berlyną valgysime ten mes blynų, Nuvažiuosime į Rygą ir parodysime špygą :) šįryt dar buvo Vėjo pratęsimas: Nuvažiuosime į kalnus, pamatysim mes ten klounus. o po to dar pridėjom: Dar važiuosime į Prahą Pažiūrėt gal rasim krabą... kadangi šiandien gaminom uzbekišką plovą, tai važiuodami gamint pietų tęsėm: Nuvažiuosime į Lvovą (arba Pskovą, o pagal Vėją - pas povą) ir darysime ten plovą.

poezija

Vėjukas mums sako eilėraštį (su judesiais), kurį kažkada jie darželyje mokėsi: "Besmegenis galvą kraipo Ant akių nusmuko jam skrybėlė Nutūpė šalia zylutė ir nieko ji nesako." atpasakojamoji poezija :)

mėgstamos uogos

Vėjukas pas babą prisivalgė mėlynių.. mmm mėlynas liežuvis, mėlyni pirščiukai, skanumėlis. - Mama, o žinai, kokias aš dar uogas labai labai mėgstu? - nu nu? nežinau? - Raudonynes!

kas rytą

kiekvieną rytą man bučkis nuo Vėjo, pamojavimas ir: - Mamaaaaa, gerai saugokis !!!

pavargau..

kaip pasakytų, matyt, sociologai, Vėjas puikiai šį žodį interiorizavo :) perprato, padarė savu ir baisiai tinkančiu visiems gyvenimo atvejams, ypač stipriu argumentu arba atsifutbolinimu. Pavargau valgyti.. čia todėl jis paskutiniu metu nelabai daug suvalgo ir lėkštės dugno paprastai nepasiekia.. Pavargau būti.. egzistencializmu kvepiantis teiginys :) išsakytas svečiuose paprastai reiškia, kad jau reikia dūkti. Pavargau miegoti savo lovoje.. čia šios nakties paskutinis žudantis argumentas, siekiant persikelti į mūsų lovą, apie 4 val. ryto.

apie Vilnių

Mūsų miesto Vilniaus pavardė Lietuva

Kodėl ? kur ? a kodėlj?

Vėjukas jau pradėjo klausti "kodėl?". Dabar dar visa tai atrodo gana juokinga, nes į viską, apie ką kalbi su juo, būtinai 'pareina' iš jo klausimas "kodėl?" ir net nesvarbu, ką atsakai, iškart seka vėl klausimas "kodėl?", bandai logiškai aiškinti, bet tik pasibaigus, jau žinai, kad vėl bus "kodėl?" :)

Juokinga, bet tuo pačiu ir supranti, kad šitaip žmogutis vystosi

puku puku

prieš kelias dienas grįždami namo, visai netoli mūsų namų pamatėme per gatvę bėgantį "puku puku ezį" (= pušku pušku ežį). aišku, stojom, lipom lauk ir ėjom žiūrėti. Vėjui kažkaip visi gyvūnai yra "kažkas tokio" - amas dingsta, pasiruošęs su jais pasilikti kad ir visai nakčiai ir t.t. ežys jam pasirodė "maaazas mazas". nors įtariu, kad buvo ežiukas-tėvukas.. ale kai nėra su kuo palyginti, pirmas ežys gyvenime (neknyginis), tai šitą užskaitėm kaip "ežį-Vėją". na, ne ežys-mama, ne ežys-tėtis, o ežys-Vėjas:) čia mums tokią kategoriją gyvūnams-vaikams apibūdinti įvedė Vėjas. ežys buvo kruopščiai apžiūrėtas - adatėlės, nosytė; pakalbintas ("puku puku? puku puku!"), o jau grįžus namo buvo mums pranešta, kad "ezis yja bujviu (= bulvių) spajvos". man užklausus "kokios kokios?" su priekaištu buvo atsakyta: "judos (= rudos), maaama..." :)

akys

tema apie tv žiūrėjimą vis sufiguruoja mūsų kalbose. tai apie žiūrėjimo laiką, tai apie ką žiūrime, tai, iš kur galima žiūrėti ir t.t. Paskutinį kartą kalbėjom su Vėjuku, kad mūsų svetainėje yra tokia taisyklė - tv žiūrime nuo sofos, sėdmaišio arba iš toliau, nes iš arti žiūrint akytės greit pavargsta ir genda. Vėliau kalba pasisuko apie akytes: - Vėjau, o kokios spalvos Tavo akys? - Mėlynos... kai suges, bus zalios.

didelis mažas

- Vėja maža... užaugs... Tėtė didelė. Mama.... mama neeee, mama ne didelė, mama maža

raidės

dar vienas dalykas, kuris veeeeža. kiek skaičiai Vėjui neįdomūs ir juoką kelia, tai su raidėm priešingai. prasidėjo viskas nuo raidės A. kai važiuojam kas kokią minutę: "Mama, AAA". kadangi vos ne kiekvienoj iškaboj yra A, tai tik spėk dairytis. B raidė kažkodėl užsidirbusi minusą ir Vėjui nepatinka:) dar nieko S : sssssssssssssssssssss, sisi K: k k k, ka-ka O: oooooooooooooooooOOOOOOOOOOOOO, bum-bum (kamuolys), riestainis - Vėjui panaši o raidė į juos I: iiii, i-a, i-a (asiliukas)

žodžiai

seniai berašiau apie Vėjuko kalbą. mano nuomone, nelabai daug jis kalba žmogiškai, bet nemažai mums su Tadu suprantama kalba. žinoma, žodžių, suprantamų visiems, randasi vis daugiau. kiek pagavau pagrindinį principą: Vėjo poreikis ir interesas laužyti liežuvį nėra didelis. Jei kažkiek bandai jį laužti, pavyzdžiui: Vėjau, o kaip tu sakai žodį "močiutė"? garantuotas atsakymas: "ne". ir šypsena. arba "kas čia, Vėjau?", "neee" ir šypsena. važiuodamos į Austriją su Lina net juokėmės, kad iš pokalbio su Vėju arba knygučių vartymo atrodo, jog jis Tave (o ne tu jį) testuoja, ar gerai visus žodžius žinai:) nes jeigu tik ką nors įvardini, iškart seka "Taaaiip" su tokia intonacija "nu pagaliau sugebėjai, mama, atspėti, kas čia nupiešta". bet laikas su ta "murmur" kalba truputį stebuklingas. mėgaujamės naujais skambesiais, laužom galvą ties neaiškiais deriniais, o Vėjas dirba su savo kantrybe mums kartodamas po kelis kartus tą patį. paskutinis mūsų ausiai mieliausiai skambantis žodis yra "siopa". Čia sofa:)

mamyy

aš iš prancūziškos 'mamAAaaan" tapau angliška "mamyyyy" :)

tęsiant tą pačią temą...

vakar grįžtu namo iš darbo ir po kurio laiko tėtis jau spirga: - Vėjuk, Vėjuk, pasakyk mamytei, koks Tavo tos mašinytės vardas.. Klausiu tada Vėjuko: -Vėjuk, o koks šitos mašinytės vardas? Vėjas: - Sesė..

kapt

praeitą savaitgalį buvo "tėtė vuvi kapt" (per 'kapt' rankutėmis ore capt daro, kaip kokią musę bandydamas pagauti:) ). nežinau, ar supratot, bet mano vyras praeitą savaitgalį buvo žvejoti:) labai smagiai Vėjukas visus paaiškinimus išverčia savaip, kad viskas tilptų į jo žodyną ir gestus. pasirodo, viską galima apsakyti be didelių įmantrybių.. apskritai "kapt" patapo itin dažnas. "kapt" dabar jau ir kai Vėjuką reikia paimti ant rankų arba ant kaklo pasodinti. dar su "kapt" turim vieną ritualą prieš miegą. Labai patinka Vėjukui jis. Ritualas toks: atsigulam į lovytę, tada su rankyte "kapt" pro šalį praplaukiantį miegutį arba sapnelį ir greit greit greit, kol jis neištrūko, pakišam po savo pagalve. Tada vėl taip pat greit galvytę dedam ant pagalvės, kad miegutį prispaustume po ja ir nesugalvotų jis iš ten išlįsti. O tada jau reikia laukti, kol miegutis ateis į galvytę. tik bėda, kad ritualo pasekmė dažniausiai ne ramus miego laukimas, bet naujas emocijų antplūdis...:)