puku puku

prieš kelias dienas grįždami namo, visai netoli mūsų namų pamatėme per gatvę bėgantį "puku puku ezį" (= pušku pušku ežį). aišku, stojom, lipom lauk ir ėjom žiūrėti. Vėjui kažkaip visi gyvūnai yra "kažkas tokio" - amas dingsta, pasiruošęs su jais pasilikti kad ir visai nakčiai ir t.t. ežys jam pasirodė "maaazas mazas". nors įtariu, kad buvo ežiukas-tėvukas.. ale kai nėra su kuo palyginti, pirmas ežys gyvenime (neknyginis), tai šitą užskaitėm kaip "ežį-Vėją". na, ne ežys-mama, ne ežys-tėtis, o ežys-Vėjas:) čia mums tokią kategoriją gyvūnams-vaikams apibūdinti įvedė Vėjas. ežys buvo kruopščiai apžiūrėtas - adatėlės, nosytė; pakalbintas ("puku puku? puku puku!"), o jau grįžus namo buvo mums pranešta, kad "ezis yja bujviu (= bulvių) spajvos". man užklausus "kokios kokios?" su priekaištu buvo atsakyta: "judos (= rudos), maaama..." :)