žodžiai

seniai berašiau apie Vėjuko kalbą. mano nuomone, nelabai daug jis kalba žmogiškai, bet nemažai mums su Tadu suprantama kalba. žinoma, žodžių, suprantamų visiems, randasi vis daugiau. kiek pagavau pagrindinį principą: Vėjo poreikis ir interesas laužyti liežuvį nėra didelis. Jei kažkiek bandai jį laužti, pavyzdžiui: Vėjau, o kaip tu sakai žodį "močiutė"? garantuotas atsakymas: "ne". ir šypsena. arba "kas čia, Vėjau?", "neee" ir šypsena. važiuodamos į Austriją su Lina net juokėmės, kad iš pokalbio su Vėju arba knygučių vartymo atrodo, jog jis Tave (o ne tu jį) testuoja, ar gerai visus žodžius žinai:) nes jeigu tik ką nors įvardini, iškart seka "Taaaiip" su tokia intonacija "nu pagaliau sugebėjai, mama, atspėti, kas čia nupiešta". bet laikas su ta "murmur" kalba truputį stebuklingas. mėgaujamės naujais skambesiais, laužom galvą ties neaiškiais deriniais, o Vėjas dirba su savo kantrybe mums kartodamas po kelis kartus tą patį. paskutinis mūsų ausiai mieliausiai skambantis žodis yra "siopa". Čia sofa:)