vieną vakarą darėme Advento kalendorių. Vėjas buvo laaabai entuziastingas. vos prikalbėjome eiti miegoti, kol dar nebuvo baigtas kalendorius, pasižadėjom su tėčiu pabaigti dar tą patį vakarą (tiksliau, naktį). kalendorių reiks nufotografuoti ir čia užfiksuoti vėliau. o dabar apie tai, ko Vėjas laukia. laukia kasdien siurprizo. sako, kad labiausiai norėtų užduotėlių, ale jas gavęs kažkaip neblizga pareigingu jų įgyvendinimu :) nors visaip būna. saldainiukais tai labai apsidžiaugia. bet įdomiausia man, kaip jam dabar "ant bangos" visos kalėdinės paslaptys ir istorijos. iš pradžių galvojo, kad kasnakt į dėžutes šį bei tą atneša pats Kalėdų senelis. po to jau suprato, kad ne, nespėtų, jam padeda jo pasiuntiniai. taigis.. prieš pora dienų jis manęs ryte klausia, ar nepažadino manęs gyvatės. aš baimės apimta nesuprantu apie ką kalba. o jis man:
- taigi šiąnakt dvi atšliaužę buvo. Kalėdų senio pasiuntinės. nu tokios su kepurytėm. per svetainės langą įšliaužė, per mano kambario iššliaužė.
Kitą rytą:
- šiąnakt, mama, labai mane prajuokino pasiuntiniai. žinai, kas buvo?
- ?
- Šernai!
- kas kas? šernai?
- taip, labai mane juokas ėmė, kai jie pro mane ėjo kriuksėdami. beveik visą naktį nemiegojau ir laukiau, kas ateis.
- kokios spalvos buvo šernai?
- nu spalvoti tokie, kalėdiniai. bet, mama, kas bus kai vieną naktį briedžiai ateis? kaip jie tilps su savo ragais?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą