didelis

Vėjas jau kurį laiką man atrodo toooks didelis . vis dažniau ir akivaizdžiau pasimato, jog nebežinau, nebekontroliuoju, nebesuseku, nebeįtariu, kiek ko jis žino ar moka. viena vertus, labai džiugu, kai išgirstu, kaip jis vienas sau dainuoja "mėlyna saulė, mėlyna mama... (su savom interpretacijom)" arba "išėjo tėvelis į mišką...", arba padeda sunešti daiktus sode po stogu prasidėjus lietui ir ties kiekvienu žingsniu rimuoja "lyja lyja lietus, per kajaliaus pietus, kajalienė vejkia, kajaliukai knajkia". sunku patikėti ir nuspėti, ką iš to ką mes jam pasakojam, dainuojam, sekam, deklamuojam, darom jis įsideda į galvą ir širdį. arba... važiuojam į darželį. aš sakau Vėjui: - žiūrėk, prieky mašina priekaboje veža laivą.. Vėjas: - Maaamaaa (su tokiu priekaištu ir beviltiškumu), ten motojinė valtis, o ne laivas! ojeiii, nu nežinojau, kad jis žino tokį žodį "motorinė"....:) kita vertus, kažkaip ir gaila, kad vis mažiau lieka tokių žodelių kaip siopa (sofa), Ganga (Agnė) ir pan. ech.. :)